Visų pirma, mes esame ne tik Mamos, ir mes esme ne tik Žmonos, kurios privalo 100% atsiduoti šeimai, tarnauti vyrui ir vaikams. Taip, tai yra, ir tai mūsų dalis, bet tai tik maža dalis, kas me sesame ir ko atėjome į šią žemę… Taip, mes atėjome mokytis, mokytis darnių santykių, meilės, atleidimo, ir tik mes renkamės, mokysimės kaip, per kančią, skausmą, nepriteklių, nesusipratimus, apribojimus ir suvaržymus, ar per džiaugsmą, meilę, laisvę, begalinį troškimą dalintis ir būi tuo, kas sesame. Kveičiu susitikti Gyvenimui, gyvenimui su mažiau melo Sau, su mažiau apribojimų, mažiau suvaržymų ir daugiau meilės, daugiau džiaugsmo, daugiau laisvės, pasitikijėjimo…

Kiekvieną kart imsime vis naują gyvenimo temą kaip kūnas, mano santykis su juo ir sveikata, emocijos, finansai, santykiai, mėgstama veikla, socialinis gyvenimas, namai ir aplinka, dvasingumas ir t.t. Sutelksime dėmesį į Save, suvoksime, ko norime, žiūrėsime, kaip to pasiekti kur save ribojame ir kaip iš to išeiti. Manau, svarbiausia, kad pamatytume, kad suvoktume, kad me sesame ne mūsų vaikai ir mūsų vyras, kad Esu ir Aš, lygiai tokia pat svarbi, su Savo poreikiais, Savo svajonėmis ir Savo norais… Kad ir visai mažyčiais, kurie prapuola kasdienybės rūpesčiuose, kurie tarsi tampa ne be tokie svarbūs, nes yra kitų, svarbesnių dalykų, svarbesnių žmonių, kuriems lyg reikia daugiau… O aš? O aš palauksiu, ne dabar… kažkada… kai bus visi kiti laimingi… Tik ar tikrai tas svajonių Gyvenimas ateis, jei vis jį atidėsiu kitam rytojui? Nuspręsk, Tu renkiesi…

Tai įvairių renginių Mamoms dalis. Mano misija, pabūti švyturiu, kai reikia, pasidalinti tuo, ką pati išgyvenau, patyriau, kaip leidau Sau svajoti ir kurti… Kaip renkuosi džiaugsmą ir laisvę…