Pokyčiai moters smegenyse

„Nėštumo metu mes tampame labiau emocingos (žinoma, ne visos), mums būna sunku su savimi, su artimaisiais – kaip ir jiems su mumis. Tai tam tikra prasme primena paauglystę, – pradėdama paskaitą kalbėjo U.Neniškytė. – Ir jei paauglystės metu mūsų smegenys turi ištobulėti taip, kad taptume funkcionalūs suaugusieji, nėštumo metu smegenys turi mus paruoši būti geriausiomis mamomis.“ Pasak jos, nėštumo metu moters smegenys pasikeičia taip, kaip niekada daugiau suaugusiojo žmogaus gyvenime, – tai yra didžiausias jų plastiškumo laikotarpis. <...>
Kalbėdama apie gimdymo ir pogimdyvinį laikotarpį, U.Neniškytė aiškino, jog svarbiausias dalykas moteriai yra ryšio su naujagimiu užmezgimas. Prieraišumas susisieja su vadinamosiomis senosiomis žinduolių smegenimis – limbine sistema (atsakinga už emocijas ir jų apdorojimą). „Čia yra svarbios dvi sritys: hipokampas ir migdolinis kūnas. Hipokampe, kuris atsakingas už atmintį, orientaciją erdvėje, po gimdymo susidaro daug naujų jungčių, todėl ši sritis labai sustiprėja. Migdolinis kūnas apdoroja informaciją, yra susijęs su baime, nerimu, – tai yra giluminiai smegenų procesai, kurių mes negalime kontroliuoti. Todėl, pavyzdžiui, logiškai suvaldyti motinišką nerimą yra tarsi Sizifo darbas. Be to, migdolinis kūnas aktyvuojasi vien žiūrint į savo vaiką, ir mes dėl to jaučiamės labai gerai, tarsi gaunantys atpildo“, – aiškino U.Neniškytė. Be to, pasak jos, migdolinis kūnas aktyvuojasi daug stipriau žiūrint į savo, o ne į kokį kitą kūdikį, todėl moteris geba be jokio logiško paaiškinimo atskirti savo vaiką. <...>

Urtė Neniškytė

Tu ne viena! 

 .